Skausmo specialisto konsultacija
Kaip teisingai vartoti opioidinius analgetikus, klijuoti Fentanilio pleistrus?
Analgetikai – tai vaistai, kurie malšina įvairaus tipo ir intensyvumo skausmą. Opioidinius analgetikus skiria gydytojas, kai pacientą vargina lėtinis skausmas, kuris trunka dvi savaites ar ilgiau. Sudėtingas lėtinio skausmo mechanizmas sąlygoja, kad nuolatinio diskomforto fone dar pasireiškia staigūs skausmo sustiprėjimai, vadinami proveržiais.
Opioidiniai vaistai skirstomi į vidutinio stiprumo bei stipriuosius, į pailginto veikimo bei į trumpo veikimo. Pastarieji sukurti skausmo protrūkiams malšinti. Pailginto veikimo opioidiniai vaistai skirti visos paros, tai yra baziniam nuskausminimui.
Norėdami atpažinti skausmo protrūkius, prašome pacientą įvertinti skausmo intensyvumą pagal Vizualinę Analoginę Skausmo skalę – VAS (1. Pav.) Jei skausmas nuo silpno (1-3 balai) kyla iki vidutinio (4-5 balai), būtina malšinti ir neleisti skausmui kilti link stipraus (6-8 balų) bei kančiai išplisti. Skausmo gydymą lemia vienintelis veiksnys – tai skausmo stiprumas.
Vizualinė Analoginė Skausmo skalė (VAS)
Silpnesniųjų opioidinių analgetikų pavyzdžiu yra Ultracod, Tramadol. Pradedama nuo mažų dozių, kurios palaipsniui didinamos iki optimalios, veiksmingos. Greitai veikia Tramadolio 50 mg kapsulės, lašai ir ampulės 2 ml (1 ml = 50 mg). Jų veikimo trukmė ribota. Tai leidžia kiekvienam, o ypač išsekusiems, senyviems pacientams saugiai vienkartinę dozę išgerti ne vieną, bet keliskart per parą, atsižvelgiant į skausmo intensyvumą. Pailginto veikimo Tramadol 100 mg ir 200 mg, su prierašu: “ID“ netinka protrūkio malšinimui, nes jo veikimas pailgintas. Tokios tabletės įsisavinamos pamažu, dozė kraujyje išsilaiko iki 12 val. Ilgalaikis medikamentas vartotinas pagal valandas, o ne sulaukus skausmo proveržio.
Greitojo veikimo stiprieji opioidai yra: sol. Morphini 1ml ampulės, poliežuvinės įvairių dozuočių fentanilio tabletės. Jas gydytojas parenka pagal paciento būklę, prognozę ir esamus ligos pažeidimus. Tarkim, poliežuvinės tabletės Lunaldin netiks, esant liežuvio srities navikiniam išopėjimui. Baziniam, planiniam vartojimui yra daugiau stipriųjų opioidinių analgetikų. Tarp jų – ilgo veikimo Morfino tabletės Vendal ir Doltard; Fentanilio transderminės sistemos, pacientų vadinamos tiesiog pleistrais.
Taigi, opioidiniai analgetikai lėtiniam skausmui numalšinti gali būti skiriami deriniuose: greito ir pailginto veikimo opioidai bei pagalbiniai vaistai.
Pavyzdžiu gali būti Tramadolio 50 mg tablečių vartojimas. Kai kyla skausmas, vaistas geriamas nedelsiant; Nėra svarbu maistas nei paros metas, užtenka turėti vandens vaistui nuryti, ypač jei pacientas jau atpažįsta skausmo proveržio pradžią. Kartoti vaistą leidžiama iki saugios dozės ribos – 400 mg/val. Bazinis nuskausminimas transdermine sistema – pleistru rekomenduojama pradėti nuo Fentanil 12 µg/h kas 72 val. Be jų, gali būti reikalingas vaistas nuo uždegimo ar prieštraukulinis vaistas.
Svarbu nedelsti, nemąstyti, koks veiksnys padažnino skausmą. Į šiuos klausimus konsultacijos metu atsakys vaistus skyręs gydytojas. Būtinai gydytoją ar slaugytoją informuokite apie savo skausmą.
Kaip klijuoti transderminius pleistrus (Fentanil).
Kiekvienoje dėžutėje būna penki vokeliai, jų viduje – po vieną transderminę sistemą (pleistrą). Išėmus vokelį, atsargiai žirklėmis įkirpti jo pažymėtąjį kraštą, pirštais plačiau atverti ir išimti iš vidaus pleistrą. Jis skaidrus, susideda iš dviejų dalių: pačios sistemos (matinis paviršius) bei skaidrios apsauginės plėvelės.
Reikia nuimti vieną apsauginės plėvelės dalį, pleistrą lipniąja puse dėti ant odos, o paskui ir antrą apsauginės plėvelės dalį atsargiai atlenkti ir nuimti. Pleistrui prisiglaudus prie odos visu plotu, delnu priglausti prie odos, apie 30 sekundžių palaikyti, kad sušiltų ir gerai priliptų.
Lipdymo vieta – griežtai viršutinė kūno dalis (nugaros, žasto, krūtinės). Nelipdyti skaudamoje vietoje, neklijuoti ant kojų ar dubens. Oda lipdymo vietoje turi būti sveika ir sausa. Jei paciento krūtinė plaukuota, plaukelius žirklėmis nukirpti, negalima skusti.
Pleistras keičiamas pagal grafiką, kas 72 val.
Kiekvieną pleistrą klijuojame vis kitame odos plote, į tą pačią vietą galima klijuoti po 7 dienų. Nuėmus pleistrą, ant odos vaisto likučius galima plauti vandeniu ir muilu. Negalima vartoti valymui alkoholio ar kitų tirpiklių.
Su pleistru galima praustis po dušu.
Galima, jei reikia, pleistrą pritvirtinti kitu ruloniniu pleistru (Mefix).
Ką pacientas turi žinoti apie skausmą
Skausmas nėra kažkas „tokio“, su kuo mes privalome gyventi. Skausmą galima
numalšinti ar sumažinti. Negydomas skausmas gali sunkinti kitas ligas, bloginti gijimą,
pailginti sveikimo trukmę.
Skausmas šiuo metu viena iš didžiausių sveikatos priežiūros problemų visame
pasaulyje. Pavyzdžiui JAV yra daugiau nei 50 milijonai žmonių kenčiančių nuo lėtinio
skausmo, kurį sukelia įvairios ligos bei sutrikimai, dar 25 milijonai pacientų kenčia nuo
ūmaus skausmo, kurį sukelia įvairūs susirgimai, traumos, sužalojimai ir chirurginės
intervencijos. Lietuvoje 2009 -aisiais atlikto tyrimo duomenimis lėtinį skausmą patyrė 20.98
proc. suaugusiųjų.
Nors tinkamai gydant, ūminis skausmas gali būti visiškai numalšintas, deja, didžioji
dalis jo lieka, nes negydytas, nepakankamai ar netinkamai gydytas ūminis skausmas gali
tapti lėtiniu, kurį suvaldyti jau tampa sudėtingu iššūkiu.
Ir vis dėl to niekas neturėtų be reikalo kentėti skausmo, kai šiuolaikinės mokslo žinos
ir gydymo priemonės įgalina daugelio atveju sumažinti skausmą. Negydomas ūminis ir lėtinis
skausmas gali sutrikdyti visavertį gyvenimą ir atimti gyvenimo džiaugsmą. Jei jūsų skausmas
bus tinkamai kontroliuojamas, tai organizmas ir mintys bus išvaduotos nuo nereikalingos
įtampos, Jūs galėsite ramiau miegoti, lengviau susikaupti darbe, didesnį džiaugsmą teiks
santykiai su šeima ir draugais, jūs vėl galėsite grįžti į normalų visuomeninį gyvenimą.
Neretai žmonėms besiskundžiantiems įvairiais skausmais būna sunku surasti tinkamą
pagalbą, garantuojančią gerą skausmo ir jo priežasties gydymą. Todėl jums patiems reiktų
stengtis sužinoti kuo daugiau apie patį skausmą, jo gydymo galimybes. Visuomet būkite
aktyvūs gydyme, nes nuo jūsų priklauso 70 procentų gydymo sėkmės, būkite atkaklūs ir
niekada nepasiduokite.
Kaip kalbėtis apie skausmą su gydytoju(-a) ar slaugytoju(-a)?
Pradėkite nuo šeimos gydytojo, nes jis yra pagrindinis asmuo, kuris pradės ir tęs
diagnostinius ir gydymo skyrimo būdus prieš ir po specialistų konsultacijos.
Pasiryžkite ir papasakokite gydytojui (-ai) ar slaugytojui (-ai), kad jums skauda.
Kalbėti apie skausmą – nėra silpnumo požymis. Skausmas yra dažna medicinos
problema, kurią reikia nedelsiant spręsti.
Pasakykite gydytojui (-ai) ar slaugytojai (-ui), kur jums skauda.
Būtina pasistengti tiksliai nurodyti kur skausmo pradžia, kur jis plinta, ar skausmas yra vienoje ar keliose vietose.
Išmatuokite savo skausmą.
Naudokite skalę nuo 0 iki 10, kurioje 0 reiškia, kad jums visai neskauda, 10 – nepakeliamas skausmas, didžiausias kokį turėjote gyvenime. Kokio stiprumo skausmas buvo praeitą savaitę? Kada jį pajutote pirmą kartą? Kas sukėlė jūsų skausmą? Kas padeda, kad skausmas būtų mažesnis?
Kas jūsų skausmą stiprina? Kas silpnina?
Ar skausmas jus vargina visą laiką, ar jis protarpinis? Kokie judesiai skausmą sustiprina?
Nusakykite savo skausmo pobūdį.
Galite naudoti šiuos skausmo pobūdį nusakančius žodžius: aštrus, pjaunantis, badantis, šaudantis, maudžiantis, deginantis, tvinkčiojantis, spaudžiantis, tempiantis ir tt.
Papasakokite kaip skausmas įtakoja jūsų kasdieninę veiklą.
Ar galite miegoti? Ar galite dirbti, mankštintis? Ar jūs gyvenate įprastą gyvenimą su savo šeima/draugais? Ar galite susikaupti? Kokia jūsų nuotaika? Ar dažnai užklumpa liūdnos mintys? Ar esate sudirgęs (-usi), depresiškas (-a)? galbūt jums atrodo, kad nėra jėgų įveikti visus sunkumus?
Papasakokite gydytojui ar slaugytojai, kaip jūs anksčiau gydėtės skausmą.
Papasakokite apie naudojamus vaistus, kokias operacijas ar procedūras turėjote, kad sumažinti skausmą. Ar mankštinotės? Ar jums buvo atliktas masažas, gal lankėte kineziterapinius užsiėmimus. Ar naudojote šilumą ar šaltį norint sumažinti skausmą? Ar naudojote be recepto parduodamus vaistus, maisto papildus, vitaminus? Jei taip – kokius? Ar bandėte netradicines gydymo priemones? Kokias? Pasistenkite prisiminti kas padėjo skausmą sumažinti, kas nepadėjo.
Kontroliuokite situaciją, aktyviai dalyvaukite sudarant gydymo planą, atidžiai klausykite ką gydytojas jums rekomenduoja. Jei nesuprantate žodžių ar terminų, nesigėdinkite, paprašykite gydytojo paaiškinti aiškiau. Būtinai vykdykite sudarytą planą, nesant efektyvumui pasakykite gydytojui. Siekite realių tikslų. Pagrindinis tikslas sumažinti skausmo intensyvumą, grįžti į kasdieninę veiklą.
Tai gali būti taisyklingas medikamentų naudojimas, reikia tiksliai vykdyti nurodymus. Atkreipti dėmesį ar vaistai nesukelia šalutinių poveikių. Į planą gali būti įtrauktos kiti gydymo metodai/priemonės. Įsitikinkite ar jūs gerai supratote gydymo planą ir esate pasirengęs (-usi) jį vykdyti/įgyvendinti. Nesilaikant nurodymų, sudaryto plano, sunku tikėtis sėkmės.
Užsirašykite kokio intensyvumo skausmą jaučiate skirtingu paros laiku. Skausmo metu kokia veikla galite užsiimti, o kokia negalite? Dienoraštis jums padės labiau suprasti jūsų skausmą, kas jį sukelia, o kas padeda sumažinti jo intensyvumą, taip pat galėsite įvertinti gydymo progresą. Dienoraštį atsineškite einant pas gydytoją. Pasiteiraukite savo gydytojo ir/ar slaugytojo apie nemedikamentines ir nechirurgines skausmo valdymo galimybes. Jos gali būti relaksacija, judesio pratimai – mankšta, elgesio terapija ir kt.
Tai ką jūs galvojate apie skausmą, išties gali įtakoti patį skausmą. Skausmas visada yra žymiai stipresnis, kai jūs esate įsitempęs, nuliūdęs ar susinervinęs. Jei ruošiatės chirurginei operacijai, iš anksto paprašykite, kad jums būtų sudarytas pooperacinis skausmo gydymo planas. Būtinai gydytojui anesteziologui ir/ar gydytojui chirurgui praneškite, kad turite lėtinio skausmo ligą, žinokite kokius vaistus nuo skausmo naudojate. Būtinai paklauskite, ką daryti jei jausite skausmu po operacijos, kokia priemones taikys jį sumažinti. Skausmo po chirurginių operacijų kentėti nereikia ir negalima!
Kai jūsų skausmas aprimsta ir atrodo valdomas, nepersistenkite. Jūs galite būti nualintas kentėtų skausmų. Grįžkite į normalią veiklą palaipsniui. Venkite netaisyklingų judesių, kurie provokuodavo skausmą, pradėkite ir tęskite mankštintis. Nebijokite judėti.
Dėl vaistų vartojimo būtinai pasitarkite su šeimos gydytoju, laiku paskirtas gydymas ir jo plano laikymasis atitolina skausmo paūmėjimą ar ūmaus skausmo perėjimą į lėtinį. Nereikia laukti ir kentėti iki „kol negaliu“ ir tada pradėti vartoti išrašytus gydytojo medikamentus. Kartu su medikamentiniu gydymu naudokite nemedikamentines priemones, pvz., atsipalaidavimo pratimai.
Taip elgiantis, galite labai pakenkti savo sveikatai. Savarankiškai besigydantys žmonės jau
tampa ne tik pacientai, bet ir vartotojai. Jei nusprendėte skausmą gydyti savarankiškai
be receptiniais medikamentais, rekomenduojame išanalizuoti skausmą pagal aukščiau
mūsų surašytas rekomendacijas. Sužinokite efektyvią ir saugią vaisto dozę. Jei toks
kokį dabar jaučiate skausmas atsirado pirmą kartą gyvenime, yra silpnas ar vidutinio
stiprumo, be gydytojo priežiūros nerekomenduojame gydytis ilgiau 72 val. Patiems. Jei
skausmas stiprėja, vaistai nepadeda, būtinai kreipkitės į gydytoją ir savavališkai
nedidinkite vaistų nuo skausmo kiekio/dozės ar rūšies naudojimo.
galima naudoti nereceptinius medikamentus nuo skausmo ir ilgiau, tačiau būtina šį vartojimą aptarti su gydytojų, kuris parinks jums saugiausią medikamentą.
Patarimus pacientams skiria skausmo gydytojas
Arūnas Ščiupokas
Viską pasakykite apie skausmą šeimos gydytojui
Skausmas yra viena iš dažniausių priežasčių dėl kurių pacientai kreipiasi pas gydytojus. Daug pacientų nori siauros specialybės gydytojo pagalbos, net neįtardami, kad šeimos gydytojas irgi turi kompetencijas ir galimybes diagnozuoti ir efektyviai padėti numalšinti įvairios kilmės skausmus. Skausmas yra labai daugelių ligų simptomas ir dažnai pacientas pats negali tiksliai įvertinti kokios pagalbos jam reikia. Šeimos gydytojas gali padėti ne tik numalšinti skausmą, bet ir tiksliai nustatyti jo kilmę. Pavyzdžiui, pacientą gali kamuoti nugaros apatinės dalies skausmas, kurį pacientai labai dažniai priskiria inkstų ligai, o iš tiesų tai dažniausiai būna stuburo patologija. Krūtinės skausmas gali būti ne širdies patologijos, o skrandžio ligos simptomas. Šeimos gydytojas padės išsiaiškinti kas sukelia skausmą. Šeimos gydytojai gali gydyti viską nuo silpniausių gerklės skausmų iki pakankamai stiprių potrauminių ar onkologinių skausmų. Yra daug skausmų, kuriems numalšinti neužtenka paprasčiausių nereceptinių vaistų. Šeimos gydytojas savo arsenale turi nemažai skirtingų vaistų, kurie gali ne tik numalšinti skausmą, bet ir gydyti skausmo priežastį. Šito dėka, jūs gausite būtent tokį vaistą, kuris geriausiai tinka jūsų skausmo malšinimui ir nesukelia komplikacijų neteisingai vartojant vaistus. Lėtinis skausmas yra labai didelė problema, kuri neduoda ramybės tūkstančiams žmonių. Šeimos gydytojai gali ne tik paskirti lėtinio skausmo gydymą, bet ir vertinti gydymo efektyvumą dinamikoje, spręsti apie vaistų dozių didinimą arba mažinimą, sekti ligos eigą. Gydant skausmą šeimos gydytojai laikosi kelių pagrindinių dėsnių: gydymas yra individualizuojamas kiekvienam pacientui, kiekybiškai įvertinamas skausmo stiprumas, paskiriamas adekvatus skausmo gydymas, taikoma ankstyva rimtų ligų ar komplikacijų diagnostika, šalutinių poveikių minimalizavimas. Bendradarbiaujant su savo šeimos gydytoju jūs galėsite gauti tinkamą ir efektyvų gydymą!
Šeimos gyd. I. Pancyreva ir šeimos gyd. Rez. A.D. Pancyrev
Naudinga informacija pacientui
Kaip aš galiu mankštintis jei man skauda?
Laurynas ir Emilija Vaičekauskai,
kineziterapeutai
